Sprendimai

Projektuojant tinklapių vartotojo interfeisą, dažniai tenka apmąstyti, kur geriausia įterpti navigacijos ar valdymo elementus. Konkrečiu atveju pabandysiu papasakoti apie elementų įterpimą tekstinio turinio atžvilgiu, pvz.: naujienos straipsnio, produkto aprašymo arba tiesiog blogo įrašo.
Ankstesniame straipsnyje apie Fitt‘o taisyklę pasakojau, kad kuo veiksmas yra paprastesnis ir jam sugaištama mažiau lauko, tuo labiau vartotojai jį yra linkę atlikti.

Tyrimas

Nesenai atlikau mini-tyrimą (apklausą), kurios esmė buvo išsiaiškinti, kur vartotojai laiko pelės kursorių, kai skaito tekstą. Šis tyrimas remiasi tuo, jog vartotojai skaitydami tekstą, nevalingai įgauna įprotį laikyti kursoriu tam tikroje vietoje ar varinėti jį palei skaitomą tekstą (Remiantis popieriuje atspausdinto teksto modeliu).
Apklausos klausimas skambėjo taip: „Kai skaitai turinį interneto naršyklėje, kurioje teksto pusėje paprastai laikai pelės kursorių?“, o štai rezultatai yra tokie:

Rezultatuose matoma, jog daugiau nei pusė vartotojų atsakė, jog kursorių paprastai laiko dešinėje pusėje – tai yra logiška, nes dešinėje pusėje yra pateikiamas scrollbar‘as puslapio pozicijos valdymui, be to dauguma žmonių yra dešiniarankiai.
Ant paties teksto kursorių laiko apie trečdalis žmonių, kaip ir minėjau aukščiau, tai siejasi su realaus pasaulio, knygos skaitymo modeliu, kai pirštu vedame per skaitomą tekstą. Tuo tarpu, tų kurie skaitomą tekstą pasižymi yra palyginti mažai, nors tokia praktika padeda sukoncentruoti dėmesį į skaitomą teksto dalį. Galbūt to priežastis yra tai, kad pagal nutylėjimą pažymėtas tekstas įgyja invertuotas fono ir teksto spalvas ir taip yra sudaromas „akį pjaunantis“ aukštas kontrastingumas, kurį tiesiog nemalonu skaityti.
Kairėje pusėje laikančių kursorių yra apie 10%, o tai sutampa su kairiarankių santykiu (8-15% pasaulio populiacijos yra kairiarankiai)

Praktika

Remiantis tokiais rezultatais ir bendromis informacinio dizaino taisyklėmis galima sudaryti kelis dėsnius, kuriuos įmanoma pritaikyti projektuojant vartotojo interfeisą:

• Palikti tarpą, laisvos vietos puslapio kraštuose, kad vartotojas turėtų kur „laikyti“ kursorių, kai skaito tekstą ir nevalingai nepaspaustų kokių nors aktyvių elementų – Geriausiai tinka taikyti 960px puslapių šabloną.

• Kita vertus, jeigu dešinėje pusėje yra išdėliotos reklaminės pozicijos (banneriai) – nevalingi/valingi paspaudimai tik į nauda tinklapio savininkams, tačiau vartotojui – tai yra nepatogumas.

• Pateikti vartotojui navigacinius komponentus, bei kvietimus imtis veiksmų (call for action) dešinėje tinklapio pusėje, kad vartotojui būtų patogu juos paspausti ir jis baigęs skaityti tekstą nepaliktų tinklapio, o turėtų savo veiksmų tęstinumą.
  Pvz.: patogus sprendimas yra įgyvendintas tinklapyje www.thenextweb.com: ten baigus skaityti straipsnį, apačioje, dešinėje su animacija išvažiuoja blokelis, kviečiantis paskaityti ankstesnį straipsnį, tokia pačia tema (aš asmeniškai ant jo dažai užkimbu ir paspaudžiu ant nuorodos į kitą straipsnį)

• Sukurti teksto pažymėjimo stilių, kad jis nebūtų toks priešiškas vartotojui. Tai galima padaryti su CSS pseudo-klase :selection, o jeigu dar panaudojus javascript, būtų galima padaryti, jog skaitomo paragrafo stilius pasižymėtu automatiškai pagal dešinėje esančio kursoriaus  poziciją (Žinoma tokia funkcija kai kuriuos vartotojus gali erzinti, todėl turėtų būti galimybė ją išjungti)

• Padaryti funkcija, kuri invertuotų puslapio struktūrą horizontaliai. Taip vartotojas visada galėtų pasirinkti kokia struktūra jam labiausiai patinka – pvz.: „sidebar“ blokas dešinėje ar kairėje.

Tai tik keli iš praktiniai patarimai paremti vartotojų veiksmų dėsningumu. Jeigu žinote daugiau variantų kur galima pritaikyti šiuos dėsningumus – pakomentuokite :)

Šiuo metu, nemažai tinklapių yra įgyvendintas dinaminis tinklapio užkrovimas, pvz.: Neperkraunant puslapio, galima naršyti po prekių katalogus. Paprastai toks funkcionalumas vartotojui yra daug patogesnis, nei viso puslapio perkrovinėjimas, tačiau jeigu tokiu būdu reikia užkrauti didelį kiekį informacijos ir serveris veikia lėtai, vartotojas gali būti suklaidintas ir nueiti į kitą puslapį. Kad to išvengti, patariame naudoti krovimosi paveikslėlius “Preloader’ius”, kurie yra rodomi vartotojui, kol yra kraunamas turinys. Pvz.:

Tokius dailius paveikslėlius galite pasidaryti patys, su preloaders.net sistemėle. Joje lengvai susikursite norimą paveikslėlį, nurodydami jo išvaizdą, spalvą, dydį, bei animacijos greitį. Taip pat visi šioje sistemoje sukuriami paveikslėliai gali būti su permatomu fonu, todėl tiks bet kokiame tinklapio dizaine.

Turbūt sutiksite, kad kartas nuo karto mums visiems tenka dalintis dideliais failais su draugais, todėl naudojame įvairias jų dalinimo paslaugas (failai.in, Rapid share, etc.) Deja visos šios paslaugos nėra pakankamai patogios, o už pilną funkcionalumą dažniausiai dar reikia primokėti, todėl nusprendžiau papasakoti apie DropBox projektą.

DropBox - tai internetinė failų talpykla, kuri savo patogumu pranoksta visas kitas panašaus pobūdžio paslaugas. Didžiausias privalumas yra tai, kad nereikia sukėlinėti failų per naršyklę – tiesiog užtenka atsisiųsti DropBox programėlę, kuri jūsų kompiuteryje sukuria katalogą, į kurį įdedant failus, jie iškarto patalpinami internete.

Dar keli šios sistemos privalumai:

• Galimybė prieiti prie savo failų iš bet kurio kompiuterio.
• Galima turėti įvairaus privatumo lygmens katalogus: Viešą, Beveik viešą (pvz.: pasidalinimui nuotraukomis su draugais) ir visiškai privatų.
• Darbas su direktorijomis.
• Mini versijų valdymo sistemėlė, kurios pagalba galima valdyti failų revizijas.
• Patogus darbas su nuotraukomis
• Saugumas – Prisijungimui naudojamas HTTPS protokolas.
• 2 GB nemokamos vietos serveryje
• … ir galų galiausiai labai patogi vartotojo sąsaja – puikus pavyzdys, kaip reikia kurti tokio pobūdžio projektus.

Taigi visko tikrai nepapasakosiu, o tiesiog parekomenduosiu šią sistemėlę išbandyti patiems :)

Taip pat būtų įdomu sužinoti jūsų nuomone, taigi nepatingėkit pakomentuoti.

Kai baigiama kurti internetinė svetainė, prieš paleidžiant, reikia ją patikrinti. Frontend.lt kolektyvas nusprendė pradėti straipsnių ciklą “Ką atliekame prieš paleidžiant svetainę”. Šis straipsnis yra pirmas  ir apžvelgia pačius elementariausius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį prieš sukeliant svetainę į serverį ir parodant ją galutiniam vartotojui, arba projekto užsakovui.

Vartotojo interfeisas

Lankytojai į svetainę ateina naudodamiesi įvairiomis www naršyklėmis. Ne visos jos buvo kurtos laikantis standartų (ankstesnės Internet Explorer versijos), ne visos gali juos palaikyti (pvz. per maži įrenginio, kuriame veikia naršyklė, skaičiavimo pajėgumai). Visų naršyklių ir įrenginių, bei operacinių sistemų variacijų išbandyti neįmanoma, o greičiausiai ir nereikia – juk neįmanoma prisitaikyti prie visų. Mes rekomenduojame naujai paleidžiamą svetainę patikrinti su populiariausiomis naršyklėmis :

Frontend rekomendacija: svetainę kurti, peržiūrint ją su Firefox, o su IE ją pratestuoti paskutiniame žingsnyje. Taip bus sutaupoma daug laiko nes naudojant Firefox naršyklės priedais, tokiais kaip Firebug, galima keisti išvaizdą, pačioje naršyklės aplinkoje.

• Patikrinti, kaip svetainė atrodo su skirtingomis vaizduoklio ekrano rezoliucijomis.
• Žvilgtelėti, kaip svetainė atrodo su mobilia naršykle – vis daugiau lankytojų naudoja mobilius įrenginius.
• Pabandykite, kaip svetainė veikia išjungus JavaScript, Sausainėlius (Cookies), CSS. Ar įmanoma surasti pagrindinę informaciją, naviguoti svetainėje?
• Svetainė turi galimybę siųsti elektroninius laiškus? Būtinai patikrinkite, kaip laiškai atrodo su populiariausiomis elektroninio pašto sistemomis:
  • Microsoft Outlook
  • Mozilla Thunderbird
  • Google Gmail
  • Yahoo Mail
  • Hotmail

Patogumas vartotojui

• Sukurkite galimybe vartotojui bendrauti su svetainės kūrėju. Taip bus pranešamos klaidos, siunčiami pasiūlymai.
• Niekada neleiskite, kad elektroninio pašto adresas svetainėje būtų paprastu tekstu.  Frontend rekomendacija: mailto nuorodą iškviesti JavaScript pagalba.
• Patikrinkite, ar paspaudus ant logotipo pateksite į pradinį puslapį.

Veikimas, greitis

SEO

• Patikrinkite, ar svetainės adresai yra draugiški SEO atžvilgiu (Nenaudojami dinaminiai adresai)
• Patikrinkite, ar visi puslapiai turi prasmingas antraštes (title).
• Pasižiūrėkite, ar nėra nuorodų, sakančių “spausk čia” ir panašiai. Jei taip, pasistenkite jas optimizuoti įdedant reikšmingesnius pavadinimus su raktažodžiais.
• Ar turite XML žemėlapį? Ar jis “paduotas” paieškos sistemoms?
• Ar integravote statistikos sistemą? Pavyzdžiui, Google Analytics?
• Ar naudojate robots.txt? Jis tikrai veikia taip, kaip turėtų?
• Ar svetainės išdėstymas nėra paremtas lentelės elementu?
• Ar sesija, vartotojų prisijungimas arba registracija, javascript arba flash technologijomis paremta navigacija neužkerta kelio paieškos robotams aptikti naudingą turinį?
• Naudojate nukreipimus (redirect)? Ar žinote skirtumą tarp 301 ir 302 nukreipimų?
• Ar neliko svetainėje neveikiančių nuorodų? Ar yra priemonės stebinčios ir pranešančios apie neveikiančias nuorodas?
• Ar nuorodos svetainėje yra tekstinės? T.y. ar navigacija svetainėje nėra pagrįsta paveikslėliais, arba Adobe Flash technologija?
• Ar nenaudojami frame ir iframe elementai?

Neseniai teko daryti mini-tyrimą apie online forumų sistemas, taigi nusprendžiau glaustai pasidalinti surinktomis žiniomis. Manau, kad dauguma, kas skaito šį blogą, žino, kas yra Internetinis forumas, jei ne, siūlau paskaityti šį Wikipedia straipsnį.


Visų pirmiausia, verta paminėti forumų tipus. Jie yra 2:

• Flat: Forumas, kuriame komentarai paprasti rašomi vienas po kitu – panašiai, kaip kokioje žinučių lentoje (message board)

• Threaded: Forumas, kuriame kiekvienas komentaras yra atsakymas į kitą postą (Populiarus sprendimas, techninės pagalbos forumuose, kur daug žmonių atsako į vieną klausimą.) Toks tipas labai primena susirašinėjimą el paštu, kai tenka daug kartų naudoti “Reply” funkciją viename laiške.

Gera žinia, kad dauguma forumų sistemų paprastai palaiko abu šiuos tipus.

Šiuo metu, yra sukurta visokio sudėtingumo forumų sistemų, įvairiomis programavimo kalbomis (php, python, ruby…), tačiau čia paminėsiu tik tas kurios yra sukurtos php platformai. Čia išrinkau pačių populiariausių sistemų penketuką:

• phpBB (Pati populiariausia sistemą, pasižyminti labai gausiu funkcionalumu. Tinka dauguma projektų ir yra atviro kodo. Specializuotuose forumuose ši sistema minima, kaip pati geriausia.)
• vbulletin (Labai populiari ir gerai įvertinta sistema. Praktiškai lygi (gali net geresnė) nei phpBB. Vienintelė blogybė, kad sistema yra mokama (Licencijos kaina: 100$ terminuotam laikotarpiui, 180$ – neterminuotam))
• simple machines forum (SMF) (Labai populiarus forumas. Užima 3 vietą po phpBB ir vbulletin. Labai daug kur minimas, ir naudojamas. Yra atviro kodo.)
• Phorum (Taip pat įdomus sprendimas, gan paprastas naudoti ir neperkrautas. Turi visas reikiamas funkcijas ir daugiau, bei yra atviro kodo.)
• invision power board (Sistema tikrai patenka į populiariausių penketuką (4-5 vietą – panašiai, kaip ir Phorum). Sistema yra mokama, tačiau labiau orientuotą į verslo klientus (yra du atskiri paketai, po 150$ standartinis ir 300$ verslui), todėl nelabai populiari, tačiau keliuose forumuose radau pareiškimus, kad tai pati geriausia tokio tipo sistema.)

Kalbant apie forumų sistemų  funkcionalumą, tai jų funkcijos praktiškai standartinės. Išrinkau kelias, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis sistemą:

1. WYSIWYG redaktorius (What You See Is What You Get), kuris suteikia galimybę, į forumo komentarus rašyti formatuotą tekstą.
2. Failų pridėjimas prie komentarų
3. Automatinio citavimo funkcija (Quatation)
4. Vartotojų skaidymas į grupes, vertinimas
5. Detalaus vartotojo profilio sukūrimas
6. Komentarai RSS/Atom formatu
7. Įvairios apsaugos priemonės (Juodieji sąrašai, IP adreso blokavimas, etc.)

Pabaigai, noriu paminėti, kad internete gamina rasti forumų palyginimų tinklapius, kuriais naudojantis, galima išsirinkti vieną sistemą, kuri labiausiai atitinka jūsų poreikius:

• http://www.forummatrix.org/
• http://www.forum-software.org/