Turėdamas laisvą minutę nepraleidžiu progos pasivaikščioti sode, pasižvalgyti kas auga, kas žydi, kokie vabalai ir kirminai kur ropoja. Šį kartą ropojau ir aš.

Nujaučiau, kad jau metas pasirodyti avižėlėms (grybas, tikrasis pavadinimas – pavasarinė balteklė), tad bridau jau paaugusia žole per sodo pievą iki vietos kur kelis metus prieš tai esu radęs bent po kelis šiuos grybus. Šiemet avižėlių derlius nenuvylė, nors vėliau paaiškėjo, kad nemaža dalis surinktų grybų su kirminais, paragauti dar liko ir man. Žinoma, juos aptikau ne taip lengvai, kaip ir minėjau, teko ropoti žeme ir apgraibomis ieškoti žolėje pasislėpusių grybų pulkelių. Tiems kas šių grybų nėra matę ar bijo sumaišyti su kitais turėtų padėti nuotraukos ir specifinis grybo kvapas, kurį vieną kartą užuodę turėtumėte atpažinti. Deja jo su jokiu populiariu kvapu palyginti negalėčiau. Bet vien grybais džiaugtis ilgai negalėjau, teko lysti į lauką, nes buvau perspėtas, kad lauke “siautėja” karkvabaliai.

Žodis “siautėja” gal net ir per silpnas apibūdinti tam kas vyko lauke. Vienas po kito dūzgė ir trankėsi į viską kas pakliūna gausybė vabalų. Bene linksmiausia girdėti kai karkvabaliai atsitrenkia į skardinį lietvamzdį ir šis žvangteli. O pagalvokit koks garsas kai dešimtys vabalų atsitrenkia !

Kaip žinodamas, kad šie vabalai rengs tokį sąskrydį išėjau su kepure, nes tikiu, kad menkas malonumas turėti tuntą grambuolių įsivėlusių į plaukus. Pakako ir tų kurie savo kibiomis kojomis laikėsi ant mano megztinio.

Pasigrožėjęs dūzgiančiais ir žvangančiais vabalais stebėjausi, kad nėra aiškios krypties kur jie skrenda, tačiau atsiminiau, kad jie mėgsta graužti ąžuolų, aviečių, klevų lapus, tupėti kaštonuose. Priėjęs supratau, kad tai ir buvo jų skrydžio tikslas, medžiai buvo panašūs į karkvabalių avilius, kurie baisiai dūzgė ir judėjo nuo jų. Net netoliese lizde tupintis gandras įtartinai stebėjo ąžuolą.

Po geros valandos visas skrydis aprimo, oras tapo tylesnis, o ūžavo tik medžiai. Labai norėjau į tuos medžius pažiūrėti iš ryto ir tikėjausi pamatyti “kekes” grambuolių, tačiau iš ryto, bent jau ant apatinių šakų, buvo matyti tik pavieniai vabalai.

Tad štai kaip vienas šiltokas, nevėjuotas pavasario vakaras sieja karkvabalius ir grybus. Jei netyčia žinote kodėl šie vabalai taip gausiai skrido būtent šį vakarą pasidalinkite savo mintimis, nes aš kol kas tokį reiškinį stebiu pirmą kartą.

Galerija

Galima būtų spėti, kad jie taip pavadinti todėl, kad pasirodo didžiulėmis grupėmis (“armijomis”) ir susispietę šildosi saulės atokaitoje. Vėliau pavasarį bei vasarą juos dažniausia pamatau bėgiojančius pavieniui.

Jei norite šiuos vabalus sutikti galite jų ieškoti po liepomis, kur gausu nukritusių šių medžių lapų. Juose blakės kareivėliai žiemoja ir ieško maisto – liepų sėklų.

Dar įdomu tai, kad stebint šiuos vabzdžius atlikta nemažai tyrimų, kurie leidžia daryti prielaidą, kad šie vabalai turi asmenybes. T.y. ne visi kaip robotai atlieka vienodus veiksmus, bet kai kuriose situacijose veikia pagal individualius modelius.

O jums ar teko matyti šių “karingų” vabalų?

Galerija

Rezultatas tikrai nenuvylė, tad jei prisileidote sulos ir neišgeriate, tai puikus būdas jai panaudoti.

Ingredientai

10-20 l klevų sulos

Gaminimo procesas

Supilame sulą į didelį neuždengtą puodą ir kaitiname, kad garuotų vanduo, į puodą vis pripilame sulos iš kibiro. Taip gariname, kol skysčio lieka labai nedaug, jis tampa rusvas, klampus. Tinkamai išgaravęs ima burbuliuoti, tikrai pamatysite, kad jis jau paruoštas, patikrinkite konsistenciją su šaukštu. Iš 10l sulos lieka apie 100ml klevų sirupo, tad tai tikrai nekasdienis skanėstas.

Kam naudojamas klevų sirupas

Pirmiausia tai galima skanauti vieną. O daugiau panaudojimo galimybės neribotos, galima saldinti kas patinka, tiesiog jo nėra taip lengva pasigaminti, kad galėtume jį naudoti vietoje cukraus kasdien.

Jei esate blynų mėgėjas galite išbandyti amerikietiškus blynus su klevų sirupu. Mūsų bandymas buvo sėkmingas.

Sirupu pasaldinta arbata turi neeilinį skonį, saldumas kitoks nei cukraus ar medaus (gerąja prasme).

Jei gaminsite klevų sirupą ir sugalvosite kam dar jį panaudoti – pasidalinkite įspūdžiais komentaruose.

Orams jau šiek tiek sušilus ima brinkti pumpurai  – tai puikus vitaminų šaltinis per žiemą jų pasiilgusiam organizmui. Jei vitaminai jūsų nedomina, tai tikrai patrauks šios arbatos aromatas ir geras skonis.

Šiai arbatėlei pagaminti užtruksite tik kelias minutes.

Ingredientai

• Juodojo serbento šakelė
• Vyšnios šakelė
• Beržo šakelė

Gaminimo procesas

Peiliu smulkiai suskutame šakeles, taip susmulkinus arbatinyje iš jų geriau ištraukiamas aromatas ir skonis. Šias šakelių drožles supilame į arbatinuką ir užpilame verdančiu vandeniu. Palaikome apie 15 min. ir mėgaujamės.

Arbata pasižymi lengvu skysčius iš organizmo varančiu poveikiu.

Galerija

Pateikiame ne tik trumpus atsiliepimus apie jau išbandytus auginti augalus, bet ir pasiūlymus ką dar būtų galima išbandyti patiems.

Ką galima auginti balkone ar ant palangės

Pipirnė (Sėjamoji pipirnė) - be konkurentų mažiausiai priežiūros reikalaujantis ir greičiausiai išauginamas augalas namų sąlygomis. Pakanka ant lėkštelės patiesti popierinę servetėlę, ją sušlapinti ir vienos sėklos storio sluoksniu paberti pipirnės sėklas. Svarbu periodiškai drėkinti servetėlę ir jau po kelių dienų matysis augimo rezultatas. Dar po kelių dienų galima “imti derlių” – skabyti pipirnės daigus ir juos valgyti. Puikus pasirinkimas pradedantiems palangės daržininkams. Pipirnės skonis yra aštrokas ir toli gražu patinka ne visiems. Naudojamos sumuštiniams paskaninti, padažams. Maistui vartojama pipirnės stiebeliai su lapeliais.

Petražolė - dvimetis augalas, vieną kartą išauginę turėsite šviežių petražolės šakelių porą metų. Priežiūra paprasta, augalas nėra lepus, tačiau norėdami gausaus derliaus reikia pakankamai laistyti ir tręšti (Jokiu būdu ne trąšomis iš parduotuvės! Galima naudoti natūralias trąšas, labai veiksmingas laistymas čiobrelių, jonažolių arbata). Petražolė naudojama salotoms, sriuboms, mėsiškiems patiekalams paskaninti, patiekalų papuošimui. Maistui vartojami petražolės lapeliai. Būna ir šakninių petražolių, tačiau tai nelabai tinkamas augalas palanginei augalininkystei.

Čiobrelis - daugiametis, nelepus augalas. Sėkmingai buvo “prikeltas” po to kai atrodė nudžiuvęs. Naudojamas arbatoms gaminti, kaip prieskonis įvairiems mėsiškiems patiekalams, nuostabiai tinka pagardinti orkaitėje apkepamam varškės sūriui su medumi ir čili. Prieskoniams ir arbatoms vartojamos čiobrelių šakelės su lapeliais. Daugiau informacijos apie čiobrelį jo puslapyje.

Krapas - vienmetis, greitai peraugantis augalas, nuskynus neatauga, todėl norėdami visada turėti šviežių krapų ant palangės turėsite periodiškai sėti. Pakankamai lepus, greitai vysta, todėl reikia dažnai laistyti. Puikiai tinka salotoms, daržovių patiekalams paskaninti. Maistui vartojami krapų šakelės su lapeliais.

Bazilikas - vienmetis, tačiau pakankamai ilgai derlių duodantis augalas. Praktiškai išbandėme auginti dviejų rūšių bazilikus: žaliais ir tamsiai alyviniais lapais. Šie augalai turėtų būti laistomi dažnai, nes per stambius plačius lapus greitai išgarina daug drėgmės. Bazilikas puikiai tinka patiekalams į kurių sudėtį įeina pomidorai, salotoms, dažnai naudojamas gaminant italų virtuvės patiekalus. Maistui vartojami bazilikų lapai.

Be aukščiau paminėtų prieskoninių augalų ir vaistažolių, balkone buvo auginama:

• Pomidorai – subrandino vaisius. Buvo auginami mažieji vyšniniai pomidorai. Beje, ant palangės puikiai peržiemojo, žydėjo ir vasario mėnesį subrandino vaisius.
• Agurkai - buvo auginami afrikiniai agurkai (Melotrijos). Vaisių nesubrandino, nors augalas gausiai žydėjo, tačiau žiedai peržydėdavo sudžiūdavo ir nubyrėdavo. Turbųt nesulaukė tinkamų žiedų apdulkintojų – vabzdžių.
• Aitriosios paprikos – sėkmingai išaugino pipiriukus.

Augalai, kuriuos taip pat būtų galima auginti ant palangės

• mairūnas
• raudonėlis
• šalavijas
• levanda
• citrinžolė
• rozmarinas
• melisa
• mėta
• pipirmėtė
• ramunėlė
• rukola
• lauras
• dašiai
• rūgštynės
• špinatai
• kalendra
• lapinis salieras
• vaistinis kietis
• žemuogės

Informacija apie balkone ir ant palangės auginamus augalus rinkome supermama.lt forume, o bandėme įstiklintame balkone vasarą, bei perkėlėme ant palangės virtuvėje atėjus rudeniui.

Kokius prieskonius, vaistažoles ar net daržoves auginate jūs ant savo palangių?

Nujausdama pavasarį svetainė Zolininkas.lt bunda iš žiemos miego. Ruošiuosi čia ir toliau dalintis kelionių gamtoje įspūdžiais, pasakoti apie atrastus įdomius augalus, susidūrimus su gyvūnais, pateikti paprastų bet įdomų receptų. Tikiu, kad gamtoje patirsime daug naujų įspūdžių, o šie Zolininkas.lt metai bus dar geresni už praėjusius.

Skubu pradžiuginti sulos mėgėjus – klevų sula jau teka ir galima jos prisileisti. Jei neturite savo klevų, kuriuos galėtumėte pragręžti, galite susipažinti su sulos leidimo taisyklėmis valstybiniuose miškuose, nes jei leisite netvarkingai, netausodami gamtos, galite gauti net piniginę baudą.

Tiems kas pasiilgo šviežios arbatos ir gamtos skonio -  paprastutis receptas: šakelė juodojo serbento, šakelė vyšnios, šakelė beržo. Visas šakeles su pumpurais suskutame kuo smulkesnėmis pailgomis drožlėmis ir užplikome arbatinuke, palaikome 10 min. ir mėgaujamės. Tikrai geras aromatas ir skonis.

Šį kartą užsienio internete aptikau įdomų duonos receptą, šiam kepiniui naudojami vien riešutai ir nenaudojami miltai, tad jis tiks net ir krakmolo vengiantiems smaližiams. Jei pabodo tiesiog valgyti riešutus ir norite iš jų pagaminti ką nors įdomaus šis receptas kaip tik jums.

Ingredientai

• 2 puodeliai gliaudytų lazdyno riešutų
• 1,5 puodelio pekano riešutų
• 2 puodeliai migdolų miltų. Kaip juos paruošti informacijos radau pas Kristiną. Tokių galima pirkti ir iš parduotuvės, tačiau aš neradau.
• 0,5 puodelio džiovintų uogų ar vaisių
• 4 kiaušiniai
• 1,5 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
• 1 arbatinis šaukštelis druskos
• 1/4 puodelio aliejaus
• smulkintos 1/2 citrinos žievelės
• 2 šaukštai vandens

Gaminimo procesas

Sausoje keptuvėje paskrudiname pekano ir lazdyno riešutus, tada  juos susmulkiname naudodami “blenderį” (labai trumpai, kad neliktų miltai). Šiuos smulkintus riešutus sumaišome su migdolų miltais ir dedame likusius ingredientus: džiovintus vaisius, kiaušinius, kepimo miltelius, druską, aliejų bei vandenį. Suminkome vienodą masę ir formuojame duonos kepaliuką. Šauname ją į iki 200 ^o C įkaitintą orkaitę ir kepame ~35min. Baigus kepti leidžiame duonai šiek tiek subręsti bent valandą.

Galiausiai pjaustome duoną. Ją valgome vieną arba su patinkančiais priedais.

Asmeniniai pastebėjimai

• Pagal receptą pagaminta duona LABAI soti, jei suvalgysite riekelę matyt kurį laiką nieko daugiau nebenorėsite :)
• Jei norite tokią duoną pateikti kaip skanėstą, kurį valgysite vieną, galima padidinti džiovintų vaisių kiekį iki 1-1,5 puodelių

Galerija

Receptas nesudėtingas, tačiau reikalaujantis kantrybės. Nuo imbiero šaknies iki cukrainių paruošimo užtruksite apie valandą.

Ingredientai ir svarbiausios priemonės

• Imbiero šaknis
• Cukrus (jo reikės tokio pačio kiekio kiek turėsite imbiero šaknies)
• Puodas
• Koštuvas, kiaurasamtis ar panašus virtuvės įrankis

Ruošimo būdas

1. Pirmiausia supjaustome imbierą griežinėliais. Jei manote, kad to reikia, galite šaknį prieš tai nulupti, bet šis procesas reikalaus daug pastangų, o nauda menkai pastebima.
   
2. Susmulkintą imbierą beriame į puodą, užpilame vandeni, kad apsemtų ir verdame apie 30min. ant nedidelės ugnies.
   
   
3. Baigus virti imbiero gabalėlius pilame į kiaurasamtį ir nuvarviname (neišpilkite lauk imbiero nuoviro!). Nusausintus imbierus supilame atgal į puodą.
4. Metas pilti cukrų. Kaip ir minėjau pradžioje, pilame tiek cukraus kiek susmulkinome imbierų. Įpilame šiek tiek imbierų nuoviro, kurį pasilikome nukošę (pilame tiek, kad visas cukrus būtų šlapias, kuo daugiau skysčio bus tuo ilgiau reikės virti, kad jis išgaruotų).
   
5. Dedame puodą ant viryklės, nustatome aukštą temperatūra ir nuolat maišydami stebime jį burbuliuojantį. Kai jau pamatysite, kad skysčio liko labai nedaug, sumažinkite ugnį, o kai masė ims tirštėti, pasirodys cukrus, nukelkite puodą nuo ugnies ir maišykite toliau, kol išgaruos visas skystis ir ir imbiero gabalėliai pabaltuos.
   
   
6. Viskas. Cukrainiai paruošti ir juos galima naudoti.
   

Naudojimas

Taip paruoštas imbieras puikiai tiks kaip profilaktinė priemonė organizmui stiprinti žiemą. Tačiau tai ne vienintelė puiki jo savybė. Tokie cukrainiai padės išvengti vidurių pūtimo po sočių patiekalų, o ši problema vargina dažną ypač per didžiąsias metų šventes. Negana to žinoma, kad imbieras padeda sergant jūros liga bei padeda tiems kuriuos pykina važiuojant kalnuotais keliais, tad tokį skanėstą galima pasiimt į keliones.

Pastebėjimai

• Galiausiai išgaravus visam skysčiui lieka nemažai cukraus, galbūt pakaktų dėti cukraus tik 2/3 ar 1/2 to kiek sveria imbiero šaknis.
• Verta pabandyti imbiero šaknį pjaustyti didesniais, apie 0,5 cm kubeliais, tuomet jie ne taip greitai sudžius ir sukietės.

Morkų kavos gaminimas

• Morkų kavai ruošti įsigyjame 1 kg morkų;
• Jas nuplauname ir sutarkuojame rupia tarka;
• Paskleidžiame tarkuotas morkas dviejose kepimo skardose prieš tai įkloję kepimo popieriaus;
• Orkaitę nustatome 80-60 ^oC ir įjungiame ventiliatorių, taip morkos vis pamaišomos džius apie 4 valandas;
• Morkoms baigus džiūti padidiname temperatūrą iki 150 ^oC ir atidžiai prižiūrėdami ir maišydami jas paskrudiname apie 5 min kol šiek tiek paruduoja. (Padidinę temperatūrą morkas stebėkite, nes skrudimo procesas vyksta labai greitai);
• Morkos kavos gamybai paruoštos.
• Pilame į virinimo indą vandens kiek kavos ruošiamės gerti ir jį užviriname;
• Puodeliui vandens dedame 2 -3 šaukštelius paruoštų skrudintų morkų ir paviriname 4-5 minutes;
• Išjungiame viryklę ir nukeliame indą dar kelioms minutėms pritraukti;
• Nukošiame ir mėgaujamės. Užbalinus pienu tampa dar skaniau.

Morkų kava skani ir šalta. Likusias kavai paruoštas morkas susipilame į indą, kuris nepraleidžia drėgmės.

Iš kilogramo morkų išdžiovinus liko beveik 100g , kurie sutilpo į 900 ml stiklainį.

Netikėjau, kad iš morkų kava bus tokia pat tamsi kaip ir iš tradicinių kavos pupelių.

Galerija

Jei jūsų negąsdina pasivaikščiojimai miškais renkant giles ar klaidžiojimai su kastuvu ieškant tinkamų šaknų, tuomet pasirenkite nustebti iš kiek įvairių Lietuvoje augančių augalų galima pasiruošti kavos.
Tuos kurie mėgsta viską jau paruoštą ir tiesiog džiaugiasi malonumu užplikyti kavą karštu vandeniu, galiu nuraminti, kad kai kurių alternatyvių kavų galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose. Štai cikorijos, gilių, grūdų kavos aptikau pirmame prekybos centre į kurį užsukau šiuo tikslu. Žinoma, kaina nėra itin patraukli, bet paragauti tikrai galima. Cikorijos ir grūdų kava importuota, tačiau gilių kavą gamina “Rūtos” saldainių fabrikas. Tad gilės, matyt, lietuviškos.

Drąsesniems, kurie mėgsta viską gaminti patys galiu pasakyti, kad kavą galima gaminti iš kaštonų, morkų, grūdų, varpučio bei kiaulpienės šaknų, erškėtuogių sėklų, šermukšnio uogų, runkelių.

Visų kavų pagrindinis gamybos principas – žaliavos išdžiovinimas ir paskrudinimas. Daugiau telieka ją užvirti inde su vandeniu, užbalinti ir mėgautis.

Labai nustebau sužinojęs, kad cikorija yra Lietuvoje labai paplitęs vaistinis augalas, kurio mokslinis pavadinimas – paprastoji trūkažolė. Ją dažnai matome pakelėse, pievose. Galima pamatyti žydinčią miestuose esančiose žaliose salose šalia gatvių (tik rinkti nereikia). Gaila, kad apie trūkažolę sužinojau vėlokai, tad pabandyti prikasti jos šaknų kavai šiemet nespėjau.

Paprasčiausia būtų gaminti morkų kavą, nes jų įsigyti galima visais metų laikais. Tad artimiausiu metu būtent morkų ir šermukšnių (turėjau prisirinkęs) kavų receptais ir gamybos įspūdžiais pasidalinsiu su jumis

Gal žinote iš ko dar galima gaminti kavą?

Susiję receptai

• Gilių kava
• Morkų kava